karykla

karyklà sf. (2) 1. Ign vieta žvejų tinklams džiovinti; kabykla tinklams džiovinant sukabinti: Tinklą karia ant karyklos Všn. Karỹklos tinklui padžiauti Slk. 2. kambarys, kuriame kabinami viršutiniai drabužiai: Mieste karyklà geresnė, negu tavo šitoj pirkia Dbč. 3. psn. kartuvės: Pakartas karuonis korula karykloje Mc.